2003–2006 metais Lietuvoje buvo paskolų "demokratizacijos" laikotarpis – daug žmonių paėmė paskolas iš bankų būstams arba prekėms pirkti. Deja, pastaruoju metu nemažai jų buvo nemaloniai nustebinti didėjančių paskolų suteikimo išlaidų – paskolų palūkanos išaugo. Kodėl taip yra, nuo ko tai priklauso ir kas laukia ateityje?
Dauguma mūsų esame girdėję tokį posakį – geriau duoti meškerę, o ne žuvį. Šiuo straipsniu ir pamėginsiu tai padaryti – kuo paprasčiau paaiškinti, dėl kokių veiksnių kinta jūsų paskolos palūkanos. Net jei esate užfiksavę savo paskolos palūkanas, bankai paprastai tai leidžia padaryti tik keleriems metams, todėl ir jums palūkanų klausimas gali būti svarbus.
Daugiau kaip 90 procentų būsto paskolų išduotos su kintančiomis palūkanomis, o tai reiškia, kad, tarkime, kas pusę metų bankas, suteikęs jums paskolą, praneša, kad jos palūkanos pasikeitė. Galima drąsiai lažintis, kad maždaug panašus nuošimtis bankų skolininkų nelabai nutuokia, dėl kokių priežasčių tos palūkanos kinta.
Kas lemia palūkanų normą
Pirmoji palūkanų dalis iš esmės nulemta fakto, kad litas patikimai susietas su euru, todėl ir bendrasis paskolų litais palūkanų lygis iš esmės priklauso nuo euro zonos palūkanų, kurias savo ruožtu lemia Europos centrinio banko (ECB) pinigų politika. Ją vykdydamas ECB nustato vadinamąją oficialią palūkanų normą. Tai trumpalaikė palūkanų norma, kuria centrinis bankas reguliuoja ekonomikos "temperatūrą".
Nors centriniai bankai neteikia paskolų gyventojams, komercinių bankų trumpalaikių paskolų palūkanos labai stipriai koreliuoja su oficialiosiomis, kadangi centrinis bankas savo sprendimais dėl oficialių palūkanų normų signalizuoja komerciniams bankams, kokio trumpalaikių palūkanų lygio jis pageidauja, esant to meto makroekonominei situacijai (infliacijai, ūkio augimui, nedarbui). Bankai priversti į tai orientuotis, nes jei, tarkime, kuris bankas nesumažins paskolų palūkanų, kai tą padarė centrinis bankas, praras klientus – jie nueis į kitus bankus, kurie skolinimosi kainą sumažino.
Tie, kas jau paėmė paskolas su kintančiomis palūkanomis, tikrai girdėjo terminą LIBOR (angl. London Inter-Bank Offered Rate). Tai ir yra ta paskolos palūkanų norma, kuri atspindi vidutines palūkanas, už kurias didieji bankai skolina vieni kitiems lėšas Londono pinigų rinkoje. LIBOR vidurkis skaičiuojamas įvairioms valiutoms ir laikotarpiams iki metų.
Tarkime, kad jūsų būsto paskolos palūkanų norma yra kurio nors laikotarpio LIBOR eurais (ar iš esmės panašus EURIBOR, kurį apskaičiuoja Europos bankininkystės federacija). Vien žinoti, kas yra tas LIBOR, nepakanka. Jums turbūt smalsu, kas lemia LIBOR? Koks jis bus, kai, tarkime, po pusės metų bankas jums praneš, kad didėja jūsų paskolos palūkanos, nes padidėjo tas LIBOR?
Kas lemia banko maržą
Taigi nuo ko priklauso tos dvi sudėtinės paskolos palūkanų dalys? Pradėkime nuo paprastesnės antrosios dalies – banko maržos. Ji iš esmės priklauso nuo Lietuvoje veikiančių bankų konkurencijos lygio ir banko požiūrio į konkretaus kliento paskolos riziką, t. y. banko turimą subjektyvią tikimybę, kad jūs laiku grąžinsite visą kreditą. Šiuo atveju labai padeda geras užstatas, pavyzdžiui, būstas ar didelis jūsų darbo užmokestis. Štai kodėl vartojamosios paskolos, kurios suteikiamos be užstato, paprastai brangesnės.
Kartais bankai peržiūri savo skolinimo politiką, jei, pavyzdžiui, įžvelgia makroekonominių grėsmių, kurios gali neigiamai paveikti skolininkų finansinę padėtį. Neseniai keli Lietuvoje veikiantys bankai pareiškė, kad brangins vartojamąsias paskolas. Tuo jie išreiškė susirūpinimą arba per greita vartojamųjų paskolų rinkos plėtra, arba, kaip pasakytų koks įtaresnis pilietis, siunčia vieni kitiems signalą, kad bankų konkurencija nuvedė per toli ir neprošal visiems būtų pakelti maržas. Tačiau bankai puikiai suvokia, kad maržos didinimas turi du galus – gali sumažėti paskolų paklausa ir, antra, bankai taip prisitraukia rizikingesnius projektus vykdančių klientų ar tiesiog sukčių, kurie net nežada grąžinti kredito. Tokiems palūkanų dydis nelabai ir svarbus...